Labai norim Labanoro

Perskaitę šią eiliuotą apysaką sužinosite, dėl ko susipyko Labanoro girios „taikūnai“ ir „plėšrūnai“, o pelėda Mintrė paskelbė mūšį. Pralaimėjusiems tektų palikti girią.

Taikūnai, suprasdami, kad neturi grėsmingo ir tvirto vado, įkalba vadovauti kariaunai seną vienišą stumbrą Barzdžių. Plėšrūnai taip pat nesnaudžia – jie pasitelkia pagalbon niekadėją lokį Timofėjų – prašalaitį iš rytų, retkarčiais užklysdavusį į Labanorą.

Abi pusės turi tik kelias dienas pasirengti mūšiui, kuris turi įvykti pelėdai subaubus, kai tik nušvies pirmas saulės spindulys.

Mūšis pasibaigia netikėtai – abi pusės nelauktai sužino, kad dėl visų negandų girioje pirmiausia kalti...

Ne, nesakysiu – patys perskaitykite ir pamatysite.

Perskaitę susipažinsite ir su Lietuvoje gyvenančiais ar net išnykusiais žinduoliais, paukščiais, kai kuriais ropliais, žuvimis, varliagyviais, vabzdžiais, net krembliais ir budėmis.